 |
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
 |
||
|
||
|
|
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
                 |
||
á pradþià |
|||||
 |
|||||
|
|||||
| Vieðpats pasiðaukë á amþinuosius Tëvo namus ALGIDRÀ PATACKÀ (1943 09 28 – 2015 04 03) | |||||
Didþiojo Vieðpaties Kanèios penktadienio rytà á Tëvo namus iðëjo Algirdas Vaclovas Patackas – Þmogus, gyvenæs ir dirbæs didþiajai savo gyvenimo meilei – Lietuvai Tëvynei, apie jà raðæs, kalbëjæs, uþ jà kovojæs ir kalëjæs. Pats nuostabiai atviras Kûrëjo slëpiniams ir kitus jiems nepailstamai þadinæs... Já þinome kaip laisvës kovø ir etnokultûrinio sàjûdþio dalyvá, Nepriklausomybës Akto signatarà, neimantá signataro rentos („kai nieko negauni – esi laisvas“), VI, VII Seimo ir dabartinës kadencijos nará, 1988–1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio Kauno iniciatyvinës grupës nará, vëliau – Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio Kauno miesto tarybos nará, Sàjûdþio seimø nará, kultûrologà, lietuviø etninës kultûros tyrinëtojà, þinomø savilaidiniø kultûrinio pogrindþio leidiniø „Pastogë“, „Ethos“, „Saulë ir kryþius“ autoriø, 19-ajame deðimtmetyje skaièiusá paskaitas apie baltø kultûrà ir etikà uþdaruose bendraminèiø, „Eucharistijos bièiuliø“ susibûrimuose, o nuo 1988 m. – Kauno Sàjûdþio ásteigtoje Sekmadieninëje lietuviø kultûros mokykloje, vëliau Kauno tautinës kultûros centre, Kauno technologijos universitete ir Vytauto Didþiojo universitete. Algirdas Vaclovas Patackas (poetinis slapyvardis Algis Rudamina) gimë 1943 m. rugsëjo 28 d. Trakuose. 1960 m. baigë Kauno 14-àjà vidurinæ mokyklà, 1966 m. Kauno politechnikos institutà, inþinierius technologas. Studijuodamas dirbo Kauno radijo gamykloje. 1965–1966 m. pirmøjø Lietuvos ir Baltijos ðaliø kultûrizmo èempionatø prizininkas. Nuo 1966 m. dirbo Jonavos azotiniø tràðø gamykloje. Nuo 1968 m. LSSR Mokslø Akademijos aspirantas, vëliau jaunesnysis mokslinis bendradarbis. Devyniø moksliniø straipsniø ið elektrochemijos autorius. Prasidëjus politiniams persekiojimams, perëjo dirbti á Lietuvos geologijos institutà inþinieriumi, ið ten KGB nurodymu paðalintas. 1982–1990 m. dirbo Kauno melioracijos eksploatavimo valdyboje darbininku remontininku. 1986–1987 m. buvo kalinamas uþ pogrindþio leidiniø („Pastogë“, „Lietuvos ateitis“, „ETHOS“) redagavimà ir leidimà. Dalyvavo atkuriant Vytauto Didþiojo universitetà, buvo VDU Atkuriamojo Senato narys, pirmosios egzaminø komisijos pirmininkas. Kauno politechnikos institute ir Vytauto Didþiojo universitete dëstë etikà, kultûros filosofijà, baltø kultûrà. 1990 m. Vadovavo Lietuvos–Èekijos tarpparlamentiniø ryðiø grupei. 2000–2002 m. dirbo Kraðto apsaugos sistemoje, dalyvavo specialiosiose LR URM bei Seimo misijose Èeèënijoje ir Gruzijoje. 2002–2012 m. Kauno águlos karininkø ramovës vieðøjø ryðiø specialistas. A. V. Patackas buvo apdovanotas Vyèio Kryþiaus ordino Riterio kryþiumi, Lietuvos Nepriklausomybës medaliu, Garbës savanorio þenklu ir vardu, Gabrielës Petkevièaitës-Bitës atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“. Iðleido devynias ávairaus þanro knygas. Su Aleksandru Þarskumi paraðë „Virsmø knygà“ – apie senàjà mûsø protëviø kultûrà, „Pastogës Lietuvà“, „Galindianà“, „Kas ir kada pagrobë Europà“ (kartu su Letu Palmaièiu), keletà prozos ir poezijos knygeliø (slapyvardþiu), knygà „Litua“ – joje raðë apie lituanistikà plaèiàja prasme: apie mûsø savimonæ, baltø religijà ir jos sàlytá su krikðèionybe, apie istorijà, ypaè apie kalbà – nes ji mûsø tautai yra neatplëðiama savasties dalis, bandë áspëti kai kuriuos mûsø kalbos slëpinius.
Atleiskit, brangus Algirdai, uþ varganà bandymà nujausti, kà norëtumëte mums ðiandien dar kartà priminti. Pasikartosime nors kai kà ið to, kà sakët, ið to, ko dabar Lietuvai labai reikia... „Mes niekada neturëjome nevilties jausmo. Net liûdesio dainose(„Lietuvos ateitis“, Nr. 7, 1983) „<...> tad susigûþki, susitrauki konvulsingai, siela mano(„Pastogë“, Nr. 2, 1979) „Netikëk, kai valdþia ir ðio pasaulio galingieji tave giria.(Ið „Disidento dekalogo“, „Litua“, 324 p.)
Mûsø mielas, brangus Algirdai, dëkingi, kad mylite mus ir mûsø vaikus, viliamës, kad nepaleisim vëjais Jûsø ðirdy iðneðiotø, knygomis ir gyvenimu iðsakytø minèiø ir þodþiø, o Jums, jau sugráþusiam namolio, esame tikri, dabar gera, kaip buvo gera èia per ðventà Onà, ir dar neapsakomai labiau... <...> Þmoniø veiduose atspindþiai(Algirdas Patackas „Per ðventà Onà“, „Litua“, 511 p.)
P.S. Keletas ðviesios atminties Algirdo þodþiø „Artumai“ ðá vasará... | |||||
á virðø